Besitęsiantis gyventojų senėjimas per pastaruosius dešimtmečius išplito ir tapo globaliu reiškiniu, todėl gyventojų senėjimas pripažįstamas vienų svarbiausių 21 amžiaus demografinių tendencijų (UNFPA, 2012).
Pažymima, kad gyventojų senėjimas siunčia mums dvi žinutes – progą švęsti ir progą atliepti iššūkiams (UNFPA, 2012). Priežastis švęsti susijusi su atsiradusia galimybe nugyventi ilgą gyvenimą. Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Europos sąjungos šalyse yra pasiekusi beveik 80 (79,9 metai, 2013 m.) metų (Eurostat, 2015). Ypatingai proga švęsti civilizacijos pasiekimus pasižymi septyniolika iš dvidešimt aštuonių (kas sudaro 61 proc.) Europos sąjungos šalių – juose gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2013 m. viršijo 80 metų (1 pav.). Kadangi projekte dalyvavo ir Islandija, jos dideli pasiekimai ilginant gyventojų vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę taip pat yra įtraukti į paveikslą (1 pav.).
Deja, naujosios ES narės – Rytų ir Centrinės Europos regiono šalys vis dar yra gerokai atitrūkusios nuo Europos valstybių lyderių. Rytų ir Centrinės Europos šalyse gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2013 m. svyravo nuo 77,5 iki 73,4 metų (1 pav.).
Daugumai INNOMEC projekte dalyvavusių šalių gyventojų būdinga ilga gyvenimo trukme – Italija (82,1 metai), Islandija (81,3), Austrija (80,5), Belgija (80). Projekte Rytų Europos šalims atstovaujanti Lietuva gyventojų vidutinės gyvenimo trukmės požiūriu buvo prasčiausioje padėtyje tiek tarp projekto partnerių, tiek Europos sąjungos mastu. Lietuvos gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2013 m. sudarė tik 73,4 metus (Eurostat, 2015a).
Gyventojų senėjimas matuojamas ir vyresnio amžiaus gyventojų dalimi bendrame gyventojų skaičiuje (2 pav.). Tarp INNOMEC projekte dalyvaujančių šalių didžiausia vyresnio amžiaus žmonių dalimi pasižymi Italija – 65 metų ir vyresni jos gyventojai sudaro 20,1 proc. iš bendro gyventojų skaičiaus (Eurostat, 2015b).
Lietuvoje, Austrijoje ir Belgijoje senjorai sudaro atitinkamai 18,2, 18,1 ir 17,6 procentus visų gyventojų. Tuo tarpu Islandijoje senjorų tesudaro 12,9 proc. visų gyventojų. Europos sąjungos gyventojų demografinės senatvės lygis 2013 m. pradžioje siekė 18,2 proc. (65 metų ir vyresnių gyventojų dalis iš bendro gyventojų skaičiaus) (Eurostat, 2015b).
Remiantis naujausiomis gyventojų prognozėmis (EUROPOP2013), gyventojų senėjimas – vyresnio amžiaus žmonių dalies bendrame gyventojų skaičiuje didėjimas – tęsis toliau ir ateinančiais dešimtmečiais.
1 pav. INNOMEC projekto ir kitų Europos sąjungos šalių gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė, 2013 m., metai
Šaltinis: Eurostat. Life, 2015.
2 pav. INNOMEC projekto ir kitų Europos sąjungos šalių 65-79 metų ir 80 metų ir vyresnių gyventojų dalis bendrame gyventojų skaičiuje, 2013 m., procentai
Šaltinis: Eurostat. [demo_pjangroup], 2015.
Kalbant apie gyventojų senėjimą, kaip ir kitose gyvenimo srityse, svarbūs yra ne tik kiekybiniai rodikliai. Daugėjant nugyventų metų skaičiui, didėjant vyresnio amžiaus gyventojų proporcijai, kyla pagrįstas susirūpinimas dėl to, kokie tie metai, kurie prisideda prie gyvenimo. Tai klausimas apie gyvenimo kokybę senatvėje [tai siejama su mūsų Klausimynu N°1 Innomec.eu]. Ar visuomenė pajėgs aprūpinti vyresniąją kartą ištekliais, būtinais oriai senatvei (vyresnio amžiaus žmonių materialinio aprūpinimo, socialinės ir sveikatos priežiūros, švietimo, saviraiškos poreikių tenkinimas) užtikrinti? Kaip sukurti visuomenę, kurioje visos kartos galėtų klestėti?
Ilgėjant gyvenimo trukmei ir didėjant vyresniosios kartos atstovų proporcijai visuomenėje, kyla poreikis persvarstyti bendruomenės ir vyriausybės požiūrį į vyresniosios kartos socialinį ir ekonominį vaidmenį, į jų poreikių tenkinimo bei jų potencialo atskleidimo galimybes. Vyresnio amžiaus gyventojų situacijos – jų poreikių tenkinimo bei jų turimo potencialo panaudojimo – visapusiškam įvertinimui 2013 metais buvo sukurtas naujas, analogų neturintis instrumentas – AgeWatch Index (3 pav., HelpAge, 2013). Šis instrumentas pasižymi tuo, kad 1) jo dėmesio centre yra žmogus – vyresnio amžiaus žmogus, 2) jis įgalina tarptautiškai palyginti, 3) jis pateikia mokslo žiniomis grįstus siūlymus, kokiomis kryptimis tobulinti vyresnio amžiaus gyventojų kokybę. Global AgeWatch Index apima 13 rodiklių, sugrupuotų į keturias sritis (2 pav.): pajamų saugumas (4 rodikliai), sveikatos būklė (3 rodikliai), užimtumas ir švietimas (2 rodikliai) bei įgalinanti aplinka (4 rodikliai). Pirmosios dvi sritys – pajamų saugumas ir sveikatos būklė – atspindi vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybę. Kitos dvi sritys orientuotos į vyresnio amžiaus žmonių potencialo atskleidimą. Trečioji sritis – užimtumas ir švietimas – rodo pačių vyresnio amžiaus žmonių individualų potencialą, o ketvirtoji – įgalinanti aplinka – visuomenės sukurtą aplinką tam potencialui skleistis.
3 pav. Globalaus vyresnio amžiaus gyventojų stebėjimo indekso (Global AgeWatch Index) sritys ir rodikliai.
Source: HelpAge, 2013.
2015 metų Global AgeWatch Index duomenimis, INNOMEC projekte dalyvaujančios šalys išsirikiavo sekančiai pradedant nuo geriausios: Islandija (81,8 procentai iš 100), Austrija (74,4 proc.), Belgija (63,4 proc.), Italija (53,5 proc.) ir Lietuva (43,2) (HelpAge, 2015). Vadinasi, geriausia vyresnio amžiaus žmonių situacija tarp projekto partnerių yra Islandijoje, kur jų socialinės ir ekonominės gerovės rodiklių reikšmės yra aukščiausios. Tuo tarpu Lietuvos vyresnio amžiaus žmonių situacija yra palyginti prasčiausia: tarp projekte dalyvaujančių šalių Lietuvos rodiklis yra žemiausiais, o tarp Global AgeWatch index reitinguojamų 96 šalių Lietuva užima 63 vietą.
Siekdami palyginti INNOMEC partnerių šalių pasiekimus pagal atskiras Global AgeWatch Indexo sritis (4 pav.), sukūrėme kiekvienos šalies „senjorų gerovės deimančiuką“, kurio kiekviena briauna atspindi tam tikros srities pasiekimus. Kuo „deimančiukas“ didesnis, tuo senjorų gerovė aukštesnė.
4 pav. INNOMEC šalių partnerių Global AgeWatch Index reikšmės pagal indekso sritis, 2015 m., procentai{2}
Šaltinis: HelpAge, 2015.
4 paveiksle pastebime, kad vyresnio amžiaus gyventojų pajamų saugumo sritis (4 pav. vaizduojama paveikslo viršutiniame smaigalyje) yra visų INNOMEC partnerių - Islandijos, Austrijos, Belgijos, Italijos ir Lietuvos - viena stipriausių pusių. Pajamų saugumą vaizduojantys deimančiukų smaigaliai yra labiausiai išreikšti (reikšmės svyruoja 73,1-86,6 proc. lygmenyje). Senjorų sveikatos būklę atspindintis „deimančiuko“ dešinysis smaigalys yra gana išreikštas Islandijoje, Austrijoje, Belgijoje ir Italijoje, kur šio rodiklio reikšmė svyruoja 68,7 – 78,7 procentų intervale. Tuo tarpu Lietuvos senjorų sveikatos būklė palyginti silpna – šio rodiklio reikšmė tesiekia 44,2 procentus. Užimtumo ir švietimo srities rodikliai („gerovės deimančiukų“ apatinis smaigalys) nėra šių šalių stiprybė – Italijoje ir Belgijoje jų reikšmės yra žemiausios (atitinkamai, 28,2 ir 32,9 proc.) lyginant su kitais projekto partneriais. Palyginti aukštais vyresnės kartos užimtumo ir švietimo rodikliais pasižymi Islandija ir Lietuva (atitinkamai 54,5 ir 50 proc.), Austriją su 37,6 proc. rodiklio reikšme paliekant nuosaikioje vidurio pozicijoje. Matuojant vyresnę kartą įgalinančią aplinką (kairysis „deimančiuko“ smaigalys), aukštas rodiklio reikšmes rodo Austrija, Islandija ir Belgija (atitinkamai, 82,7, 78,8 ir 73,4 proc.). Šioje srityje atsiliekančios yra Italija ir Lietuva (atitinkamai 58,5 ir 52,6 proc.).
INNOMEC šalių partnerių demografinio senėjimo tendencijų ir vyresnio amžiaus gyventojų gerovės analizė parodė, kad kiekvienoje Projekte dalyvaujančioje šalyje vyresnės kartos situacija skiriasi iš esmės [tai siejama su mūsų Klausimynu N°2 Innomec.eu]. Būtent todėl manome, kad projekto rezultatai gali būti naudingi, nes Projekto tikslai yra šie: (1) įgalinti vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimą socialiniame ir kultūriniame gyvenime; (2) skatinti abipusį tarpgeneracinį iš vyresnio amžiaus žmonių, jaunosios kartos ir šeimos narių; (3) stiprinti vietos ir Europos tinklų ir socialiai atsakingą požiūrį, sutelkiant dėmesį į vyresnio amžiaus žmonių globos centrų indelį į mokymosi visą gyvenimą strategiją. Mes tikime, kad mūsų projekto rezultatų sklaida padės sukurti prielaidas stiprinti vyresnio amžiaus žmonių gerovę holistiniu būdu, didinant ir įvairinant tarpgeneracinio mokymosi pasiūlą ir vyresnio amžiaus žmonių integraciją į vietos besimokančias bendruomenės.
{2}Aukštesnės rodiklio reikšmės atspindi aukštesnę vyresnio amžiaus gyventojų gerovę.